Aplinkos tarša atliekomis tampa vis aktualesne problema. Kiekvieną dieną mes naudojame daugybę daiktų,
kurie vos po vieno panaudojimo atsiduria šiukšliadėžėje: pakuotės, plastikiniai buteliai, stikliniai indai, maisto likučiai.
Šios atliekos nedingsta – jos keliauja į sąvartynus ir ten gali nesuirti dešimtmečius ar net šimtmečius.
Kai kurios medžiagos, tokios kaip plastikas ar aliuminis, gali būti perdirbamos ir naudojamos pakartotinai.
Tačiau jei atliekos nerūšiuojamos, jos tampa bendrų šiukšlių dalimi ir praranda galimybę atgimti nauju gyvenimu.
Mišrios atliekos taip pat dažnai užteršia perdirbamus produktus, todėl jie tampa netinkami perdirbimui.
Atliekų rūšiavimas – tai mūsų indėlis į gamtos, išteklių ir būsimų kartų sveikatos išsaugojimą.
Ką galiu padaryti jau šiandien?
Rūšiuokite atliekas namuose. Įsirenkite kelis konteinerius ar dėžes skirtingoms atliekoms: plastikas, stiklas, popierius, organika, metalas.
Taip rūšiavimas taps kasdieniu įpročiu.
Naudokite daugkartines alternatyvas. Vietoj plastikinių maišelių rinkitės medžiaginius, o vienkartinę produkciją keiskite į metalinius ar bambukinius indus.
Atiduokite atliekas į surinkimo punktus. Lietuvoje veikia perdirbimo centrai, priimantys baterijas, elektroniką, tekstilę ir kt. Sužinokite, kur jie yra jūsų rajone.
Švieskite aplinkinius. Kalbėkite su draugais, artimaisiais, kolegomis apie rūšiavimo svarbą – tai turi tapti norma kiekvienam.
Asmeninė nuomonė
Kartais žmonės galvoja, kad vienas žmogus nieko nepakeis. Tačiau jei kiekvienas pradės nuo mažų žingsnių – rūšiuos atliekas,
nepirks nereikalingų daiktų, perduos senus daiktus perdirbimui – tai jau didelis žingsnis į priekį.
Gamtoje viskas susiję: šiukšlė, išmesta miške, gali patekti į upę, tada – į jūrą. Ji naikins ekosistemas, kankins gyvūnus, o galiausiai paveiks ir mus pačius.
Aš pasirinkau sąmoningo vartojimo kelią, nes noriu gyventi švarioje, žaliuojančioje aplinkoje. Noriu, kad mano vaikai vaikščiotų po miškus,
kvėpuotų švariu oru ir jaustų saugumą dėl planetos ateities. Tikiu – net maži žingsniai daro skirtumą.
Ženklas „Rūšiuoji – vadinasi galvoji“
Ženklas „Rūšiuoji – vadinasi galvoji“ simbolizuoja atsakingą požiūrį į pakuočių atliekų tvarkymą.
Tai priminimas, kad rūšiavimas – ne mada, o kasdienis įprotis, padedantis saugoti aplinką.
Šį ženklą galima pamatyti ant įvairių prekių pakuočių. Tai rodo, kad įmonė ne tik finansuoja pakuočių perdirbimą, bet ir
prisideda prie visuomenės švietimo apie atliekų tvarkymą.
Ženklai taip pat palengvina rūšiavimą – jų spalva nurodo, į kurį konteinerį mesti pakuotę:
Mėlynas ženklas – popieriui
Geltonas ženklas – plastikui ir metalui
Žalias ženklas – stiklui
Pilkas universalus ženklas su užrašu „Rūšiuoji – vadinasi galvoji“ – mišrioms pakuotėms
Matydami šį ženklą, prisiminkime: kiekvienas pasirinkimas turi reikšmę.
Kaip tai siejasi su finansais?
Gal atrodo, kad atliekų rūšiavimas ir paskolų teikimas – visiškai nesusiję dalykai. Bet juos jungia viena svarbi savybė:
sąmoningas pasirinkimas ir atsakomybė už savo veiksmus.
Kai žmogus ima paskolą, jis vertina savo galimybes, planuoja ateitį, skaičiuoja ir atsakingai priima sprendimą.
Tas pats vyksta ir rūšiuojant atliekas – mes galvojame apie pasekmes aplinkai, bendruomenei ir ateičiai.
Daug finansinių įstaigų šiandien skatina tvarumą – remia žaliuosius projektus, teikia atsakingas paskolas,
padeda klientams gyventi finansiškai stabiliai. Ekologiškas mąstymas – tai ne tik gamta, bet ir mūsų elgesys su pinigais.
Kaip sakome „Rūšiuoji – vadinasi galvoji“, taip galima pasakyti ir: „Skoliniesi – vadinasi galvoji“.
Tvari visuomenė gimsta iš tvarių sprendimų – ir ekologinių, ir finansinių.
Kaip tinkamai rūšiuoti atliekas namuose
Pradėkite nuo mažų žingsnių: įsirenkite atskirus konteinerius plastikui, popieriui, stiklui, maisto atliekoms ir nerūšiuojamoms atliekoms. Nepamirškite skalauti pakuočių! Švarios atliekos lengviau perdirbamos ir tampa naujais produktais.
Mitų apie perdirbimą griovimas
Mitai, kad „vis tiek viską sumaišo“, trukdo. Tinkamai surūšiuotos atliekos tikrai perdirbamos! PET buteliai tampa drabužiais, statybinėmis medžiagomis ar naujomis pakuotėmis.
Kas vyksta su atliekomis po rūšiavimo
Rūšiuotos atliekos keliauja į rūšiavimo centrus, kur jos atskiriamos ir perduodamos perdirbimui. Iš jų gaminamos naujos prekės – drabužiai, baldai, statybinės medžiagos. Kiekvienas jūsų veiksmas kuria žalią ateitį!
Vadovas po ženklinimą ant pakuočių
Ieškokite trikampio su skaičiumi – tai plastiko rūšis. Pavyzdžiui, skaičius 1 reiškia PET – lengvai perdirbamą plastiką. Ženkliukai padės pasirinkti, ką galima perdirbti!
Zero Waste namuose
Zero Waste filosofija kviečia rinktis: pirkite be pakuočių, naudokite daugkartinius maišelius, venkite vienkartinių daiktų. Maži žingsneliai veda prie didelių pokyčių!
Dažniausios rūšiavimo klaidos
Dažna klaida – mesti nešvarias pakuotes. Užterštos atliekos sugadina visą rūšiavimą. Atminkite: švari ir tinkamai surūšiuota pakuotė turi šansą būti atgimusi nauju daiktu!
Klausimas prieš perkant: „Ar man tai tikrai būtina?“ Rinkitės kokybę, ilgalaikius daiktus ir perdirbamas medžiagas. Sąmoningas pasirinkimas mažina atliekų kiekį.
Naminės natūralios valymo priemonės
Actas + vanduo – puikus langų valiklis, soda + citrina – virtuvės švaros garantas. Natūralios priemonės draugiškos tiek aplinkai, tiek jums patiems!
Minimalizmas – žalio gyvenimo dalis
Minimalizmas nėra atsisakymas, o išmintingas pasirinkimas. Mažiau daiktų – mažiau atliekų, daugiau laisvės. Pradėkite mažais žingsniais: tvarkykite spintas, atsisakykite pertekliaus.
Įkvepiančios žmonių istorijos
Šeima Švedijoje per metus sukaupė tik stiklainį atliekų! Pora Lietuvoje atidarė parduotuvę be pakuočių. Jų pavyzdys rodo – kiekvienas gali keisti pasaulį!
Kaip sumažinti ekologinį pėdsaką
Važinėkite dviračiu, vartokite vietinę produkciją, taupykite energiją. Net maži pokyčiai kasdien turi milžinišką poveikį mūsų planetai.
Ekologiškos mados vadovas
Rinkitės ilgaamžius drabužius, perdirbtas medžiagas, remkite atsakingus gamintojus. Antrų rankų mada – stilinga ir draugiška aplinkai!
